talalaika

×talaláika (hibr.) sf. (1) 1. Ds, Skr žr. talalinė: Kad nemokat gražių dainų, tai talaláikų nė nežvygaukit Alk. Ant tų darbų lietuviai yra prasimanę ir tolygių pasakų, dainų ir talalaikų Vaižg. 2. tuščia kalba, plepalas, tauškalas: Klausyk tu visų jo talaláikų! DŽ¹. Jonukas … vien ir tekalbėjo visokias talalaikas … ant gaspadorių TS1897,2. 3. NdŽ, KŽ nerimti skaitalai: Su piemenimis gazetas, talalaikas skaito Žem. 4. scom. NdŽ, Mrj, Skr žr. talalaila 3: Čia visokie talalaikos juokėsi, krykštavo A.Gric. ^ Anoj pusėj beržynėlio talaláika šokinėjo (liežuvis) Gs. 5. scom. NdŽ žr. talalaila 4: Tie muno vaikai tai tikri talaláikos – nieko nenora dirbti, anims tik lakstyti Kv.